Metodika

Santrauka

Tarptautinė ICC koučingo bendruomenė naudoja mokymosi programas ir metodikas, sukurtas Lambent. Ši koučingo metodika kasmet naudojama 30-yje pasaulio šalių, 100 mokymų programų. Nuo 2001 metų pagal šią metodiką buvo apmokyta daugiau nei 7500 žmonių 60-yje pasaulio šalių. Jos struktūra ir mokymo metodai paremti andragogikos (suaugusiųjų mokymo teorijos ir praktikos) principais, kurie leidžia pritraukti, motyvuoti ir efektyviai perduoti žinias ir įgūdžius suaugusiems.

Kursų struktūra ir turinys suteikia dalyviams žinių, įgūdžių ir asmeninio augimo. Kursai tinka visų grandžių verslo vadovams.

Šie koučingo mokymai integruoja pagrindinius tarptautinius efektyviai veikiančius koučingo modelius:

• Ontologinis koučingas (Fernando Flores, James Flaherty ir Julio Ollala);
• Integralumo teorija (Ken Wilber);
• Vidinis žaidimas ir priverstinis koučingas (Laura Whitworth, Timothy Gallwey ir seras John Whitmore);
• Pozityvioji psichologija (Martin Seligman);
• Įrodymais pagrįstas koučingas (Anthony Grant);
• Transformuojantis koučingas (Thomas Leonard);
• Neurolingvistinis programavimas (John Grinder ir Richard Bandler);
• Biheivioristinis koučingas (Perry Zeusand ir Suzanne Skiffington).

ICC koučingo metodas tinka vadovų mokymuisi, o taip pat skirtas vadovams, norintiems mokyti kitus.

Teoriniai pagrindai

Ši koučingo metodika apima tris bazines teorijas:
a) Humanistinė psichologija ir Abraomo Maslovo bei Karlo Rodžerso darbai.

Pagrindiniai humanistinės psichologijos principai:

• Žmonės turi patirtį, atitinkančią jų vertybes ir tikslus.
• Žmonės nori būti geriausia savęs versija.
• Visi esame unikalūs ir vertingi.
• Visi norime gebėti patys priimti sprendimus ir jais vadovautis.

Tai yra visų koučingo mokyklų baziniai principai.
b) Konstruktyvizmas.

Šis požiūris ateina iš kibernetikos ir Heinz von Foerster žodžių. Konstruktyvizmo idėja teigia, kad mes padedame kurti gyvenimą, kuriame gyvename. Mūsų realybės suvokimas yra toks pats mūsų minčių konstruktas kaip ir mus supantis pasaulis. Taigi, koučingas turi padėti atskleisti kliento kuriamą pasaulį, užuot davus jam teisingą atsakymą.

c) Kalbotyra.

Pasaulį ir save žmonės apibūdina žodžių pagalba, o kalbos struktūra formuoja ir nustato mūsų mąstymo ribas. Koučingas įsimena, kokią kalbą klientas vartoja ir tai parodo, kaip jis mąsto apie savo problemą.
Lambent metodika integruoja tvirtus šių teorijų pagrindus bei apima keletą kitų mąstymo krypčių:

Ontologinis koučingas.

Ontologinis koučingas orientuojasi į kliento būdą ir dinaminę sąveiką tarp kliento kalbos, emocijų ir fiziologijos. Ypatingas dėmesys skiriamas išklausyti klientui, stebėti jo kalbos modelius ir fiziologiškai pasireiškiančias emocijas. Lambent metodika laiko šiuos matmenis svarbiais: klientas yra minčių, širdies ir sielos visuma. Ontologinio koučingo principai daugiausiai paimti iš Ames Flaherty, Fernando Flores ir Rafael Echeverria darbų.

Integralumo teorija.

Tai sparčiai besivystanti tarpasmeninės psichologijos sritis, kilusi iš amerikiečių filosofo Ken Wilber darbų. Integruotas modelis naudoja visą spektrą skirtingų požiūrių, kurie leidžia pasiekti kuo išsamesnį supratimą apie situaciją. Pagrindinis dėmesys skiriamas tobulėjimo perspektyvai, sąmonės būsenoms, psichologijos tipams ir išsivystymo lygiui. Naudojami vidiniai ir išoriniai, individualūs ir kolektyviniai požiūriai. Požiūris yra labai svarbi Lambent metodologijos dalis ir nemažai naudingos informacijos pasitelkta būtent iš integralumo teorijos.

Vidinis žaidimas ir priverstinis koučingas

Vidinio žaidimo metodika turėjo reikšmingos įtakos koučingo raidai. Timothy Gallwey sukurtas metodas kreipia dėmesį į tai, kaip įveikti vidines kliūtis ir tapti geriausia savęs versija. Į Europą šį metodą atvežė seras John Whitmore. Priverstinį koučingą Jungtinėse Amerikos Valstijose sukūrė Laura Whitworth. Keturi pagrindiniai šio modelio principai remiasi tuo, kad klientas iš prigimties yra kūrybingas, išradingas ir vientisas; kad koučingas kliento gyvenimą traktuoja kaip visumą; kad pats klientas sudaro savo gyvenimo tvarkaraštį ir kad koučingo santykiai kuria bendruomenę. Priverstiniame koučinge itin svarbus koučingo įrankis yra koučerio intuicija.

Pozityvioji psichologija

Ši kryptis kyla iš Abraomo Maslovo savirealizacijos idėjų. Jų pagrindu Martin Seligman Amerikoje sukūrė pozityviosios psichologijos teoriją. Ši teorija orientuota į psichinę gerovę, tyrinėja teigiamas emocijas ir ką žmonės gali padaryti, kad teigiamų emocijų jų gyvenime būtų daugiau. Teorija teigia, kad žmogaus charakterio bruožams ypač svarbi viltis ir optimizmas. Ši kryptis padėjo pagrindą koučingo mokyklos “Autentiška laimė” atsiradimui.

Neurolingvistinis programavimas (NLP).

Šią psichologijos sistemą 1970 metais Amerikoje sukūrė Richard Bandler ir John Grinder, vėliau išplėtojo Robert Dilts. NLP yra subjektyvios patirties konstrukto studijavimas. Buvo analizuojama, kaip išskirtiniams komunikatoriams pavyko pasiekti tokių rezultatų. NLP reikšmė atsispindi pavadinime: „neuro“ reiškia protą, „lingvistinis“ – kalbą, o „programavimas“ – veiksmų seką, kurią žmogus atlieka siekdamas tikslų. Koučinge naudojama daug svarbių NLP įgūdžių.

Biheivioristinis koučingas.

Šis modelis daugiau dėmesio skiria tam, kaip mūsų vidiniai tikslai atsispindi per išorinį elgesį, ir veda link tvarių bei išmatuojamų mūsų elgesio pokyčių. Šis modelis daugiausiai taikomas verslo kontekste. Lambent metodika akcentuoja, kaip svarbu, kad asmenys, komandos ir organizacijos galėtų išmatuoti rezultatus. Koučingas keičia mintis ir emocijas, o tai lemia elgesio pokyčius. Biheivioristinio koučingo pradininkai buvo Perry Zeus ir Suzanna Skiffington iš Australijos. Lambent metodika taip pat remiasi įrodymais pagrįsta koučingo struktūra, kuri apibūdinama kaip „išmintingas ir sąmoningas geriausių turimų žinių naudojimas apjungiant jas su praktine patirtimi priimant sprendimus, kaip pristatyti koučingą individualiems koučingo klientams ir kuriant bei vedant koučerių mokymo programas“. Lambent metodikos kūrėjai Andrea Lages ir Joseph O’Connor parašė dvi knygas apie koučingą. Jų antrąją knygą „Kaip veikia koučingas“ „Financial Times“ išrinko tarp geriausių 2007 metų verslo knygų.

Lambent metodika remiasi suaugusiųjų švietimo (andragogikos) principais:

• Suaugusieji yra nepriklausomi ir iniciatyvūs. Jie nori laisvai pasirinkti išsilavinimą. Iš trenerio jie tikisi pagalbininko vaidmens, kad dalyviai įgytų asmeninių įžvalgų, o ne tik gautų informacijos.
• Suaugusieji nori sujungti išsilavinimą su savo turimomis žiniomis ir gyvenimo patirtimi; jie mokosi geriau, kai naudoja ir taiko patirtį bei žinias praktikoje ir kai teorijos bei sampratos yra susijusios su ta patirtimi.
• Suaugusiems rūpi pasiekti savo tikslus. Todėl treneriai turi parodyti, kaip mokymai padės jiems pasiekti jų tikslus.
• Suaugusiems mokymasis atrodo vertingas tuomet, kai gali būti pritaikomas jų darbe arba vykdant kitus turimus įsipareigojimus.
• Suaugusieji yra praktiški ir dėmesį sutelkia į tas mokymų sritis, kurios atneš daugiausiai naudos jų darbui.
• Suaugusiems svarbu jausti pagarbą.
• Suaugusiųjų švietimas remiasi Kolb’o patyriminio mokymosi modeliu, kuris apima patirtį, refleksiją, sampratą ir bandymus.

Šių svarbių principų buvo paisoma kuriant Lambent koučingo mokymų struktūrą ir yra paisoma vedant mokymus. Visi mūsų treneriai turi didžiulės patirties ir yra specialiai apmokyti Lambent metodikos.

Apdovanojimas už metodiką

Tarptautinė ICC koučingo bendruomenė naudoja mokymosi programas ir metodikas, sukurtas Lambent. 2010 metais Europos mentorystės ir koučingo taryba (EMCC) Lambent koučingo metodiką įvertino Europos Kokybės apdovanojimu (EQA). Nuo 2001 metų pagal šią metodiką buvo apmokyta daugiau nei 12000 žmonių 67-yje pasaulio šalių.